Stovykla „Bažnyčia prie ežero”

2024 m. liepos 15 – 19 d. Telšių rajone įsikūrusioje poilsiavietėje „Minavuonė“ buvo surengta krikščioniška stovykla šeimoms, suaugusiems, jaunimui ir vaikams.

Į šių metų Klaipėdos m. evangelikų liuteronų šeimų stovyklą suvažiavo apie 70 stovyklautojų. Gausiausia stovyklautojų grupė atvyko iš Klaipėdos parapijos. Po keletą žmonių prisijungė iš Šilutės, Vilniaus parapijų, net iš Šveicarijos. Stovyklai vadovavo kun. Reincholdas Moras (Klaipėda) su tikybos mokytoja Marta Karaliute (Klaipėda).

Stovyklos metu netrūko nei maldos, nei giesmių ar Šv. Rašto studijų, maudynių, žaidimų, būrelių ir kitokių užsiėmimų. Gardus karštas maistas stovyklautojams buvo vežamas iš “Irmos virtuvės” (Varniai).

Atidarymo vakare dalyvavo ir Dievo žodžiu dalinosi LELB vyskupas Mindaugas Sabutis. Ryto ir vakaro maldas vedė kun. Reincholdas Moras (Klaipėda). Užsiėmimus suaugusiems vedė dr. Giedrius Saulytis, su vaikais tuo pat metu dirbo Marta Karaliutė (Klaipėda) ir Kristina Marija Aganson (Kaunas).

Antradienį mus aplankė Čikagos Ziono parapijos kun. Valdas Aušra. Po pietų suaugusieji keliavo į Telšius, į pažintinę ekskursiją „Telšiai – istorijos ir meno miestas“. O vaikai nenuobodžiavo, per kraštus liejosi juokas ir energija, nes jiems estafetes organizavo Rojus ir Gajus Mančai.

Trečiadienio popietę edukaciją apie delmonus pravedė Aina Lukšienė (Klaipėda). Vakare klausėmės brolio Pauliaus giesmių ir liudijimo.

Ketvirtadienio popietę vieni ilsėjosi ar bendravo, kiti maudėsi, treti nuvyko į Telšius. Paskutinį vakarą turėjome pikniką, po kurio –  maldos vakarą, kuriame skambėjo giesmės, buvo skelbiamas Dievo žodis, malda.

Penktadienį uždarymo pamaldas vedė kun. Reincholdas Moras, kuriose vaikai sugiedojo giesmelę ir pasakė per pamokėles išmoktas Biblijos eilutes, savo talentus parodė stovykloje vykusių būrelių (dramos, dailės, muzikos) dalyviai, kurie buvo apdovanoti saldainiais ir gausiais plojimais.

Norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios stovyklos: kunigams, svečiams ir dalyviams, kad kartu sukūrėme šią stovyklą, dalijomės savo mintimis, idėjomis, bendravimu, šypsenomis, aukomis.

Stovyklą rėmė Ziono evangelikų liuteronų parapija Čikagoje su kunigu Valdu Aušra, Klaipėdos ev. liuteronų parapija bei asmenys, asmeniškai aukoję savo lėšas. Nuoširdžiai visiems dėkojame!

Dėkojame Dievui už tai, kad galėjome kartu girdėti Jo žodį, pažintį Jį ir kitus.

Marta Karaliutė

Laikas, praleistas stovykloje, buvo dvasiškai stiprinantis ir gaivinantis. Džiaugiamės bendryste, įspūdžiais ir patirtimis. Dėkojame kunigui R. Morui, kurio nuolatinį tėvišką rūpestį stovykloje jautė visi – nuo jauniausio iki vyriausio, ačiū tariame organizatoriams ir visiems prisidėjusiems prie stovyklos organizavimo, taip pat visiems, kurie prisidėjo įvairiais patarnavimais, kad bendras buvimas būtų malonus ir sklandus. Ačiū rūpestingoms rankoms, kurios sustatydavo suolus prieš pamaldas, išdalydavo giesmynėlius, kurios darbavosi pikniko vakarą, rankoms, kurios paslaugiai įdėdavo maisto stovinčiam šalia per pietus, ačiū už šiltas šypsenas atsitiktinai prasilenkiant ir… visko net neišvardysi, bet iš šių smulkių dalykų susideda prasminga bendrystė. Dievo palaimos visiems!

Ingrida, Ieva ir Elžbieta, Klaipėda

Važiuodama į Klaipėdos m. evangelikų liuteronų stovyklą Žemaitijoje, prisipažinsiu, neturėjau jokių lūkesčių, nebent tai, kad stovykla turėtų būti gera, nes žinojau, kad ją rengia labai patyrę organizatoriai. Stovykla buvo puiki ir praėjo tiesiog žaibiškai – net buvo apmaudu. Regis, tik atvažiavome, tik pradėjome veiklas, o jau reikėjo ruoštis namo.

Stovykla buvo naudinga ir dvasiškai, ir praktiškai. Gilios buvo paskaitos. Vertingi būreliai, kad buvo net sunku pasirinkti, į kurį eiti. Norėjosi eiti ir į medicinos, kur buvo mokoma pirmosios pagalbos pagrindų, ir į dailės, dramos ar chorą. Mano sūnus norėjo į dramą, nes chorą ir taip lanko, o aš nuėjau į chorą. Dainavau pirmąkart nuo paauglystės ir supratau, kad visai galiu dainuoti. Nors turėjome tik keletą užsiėmimų ir repeticijų, choro vadovės, profesionalios vargonininkės Monikos patarimai buvo, regis, tokie paprasti, bet tokie naudingi, o senos giesmės buvo kaip meditacijos forma. Gal tik reikėjo pertraukos tarp pamokslų ir choro užsiėmimų, nes tarsi iš vienos gelmės iškart reikėjo nerti į kitą.

Labai jaukios buvo pamaldos stovyklos uždarymo išvakarėse, kai daugiausia giedojome, bei paskutinę stovyklos dieną. Stovyklavietės vieta prie ežero buvo gerai parinkta, ten buvom vieni. Sužavėjo tai, kad kunigas Reincholdas kasdien taip nuoširdžiai rūpinosi stovyklos buitimi. Vaikai turėjo ir pakankamai veiklos, ir laisvo laiko, todėl mamos ir tėčiai galėjo atsikvėpti.

Žmonės buvo labai geranoriški, jaučiausi priimta, ir nors nesu iš Klaipėdos ir netgi ne liuteronė, tačiau niekas manęs neklausė, iš kur aš čia, ką aš čia veikiu.

Morta, Vilnius