2015 m. liepos 13 – 17 d. Nemuno senvagės įsikūrusioje poilsiavietėje Šilininkuose (Šilutės r.) buvo surengta krikščioniška stovykla šeimoms, suaugusiems, jaunimui ir vaikams.
Į šių metų evangelikų liuteronų šeimų stovyklą Šilininkuose suvažiavo apie 80 stovyklautojų. Gausiausia stovyklautojų grupė atvyko iš Klaipėdos parapijos. Po keletą žmonių prisijungė iš Šilutės, Tauragės, Vilniaus parapijų. Stovyklai vadovavo kun. Reincholdas Moras (Klaipėda), pasitelkęs į pagalbą Klaipėdos parapijos jaunimą, kun. Ivaną Laptevą (Sankt Peterburgas, Ingrijos bažnyčia) ir 5 jaunuolius, atvykusius iš Sankt Peterburgo.
Stovyklos metu netrūko nei maldos, nei giesmių ar Šv. Rašto studijų, sporto, žaidimų, būrelių ir kitokių užsiėmimų. Gardus karštas maistas stovyklautojams buvo vežamas iš “Senos Girios” (Rukų k.).
Atidarymo pamaldose dalyvavo ir Dievo žodžiu dalinosi LELB vyskupas Mindaugas Sabutis. Ryto ir vakaro maldas pravedė kun. Reincholdas Moras (Klaipėda), kun. Remigijus Šemeklis (Šilutė) ir kun. Ivanas Laptevas (Sankt Peterburgas). Užsiėmimus suaugusiems pravedė kun. Ivanas Laptevas, jaunimą užėmė Ingrijos bažnyčios jaunimas, su vaikais tuo pat metu dirbo Marta Karaliutė (Klaipėda).
Antradienio vakarą klausėmės Arnoldo Jalianiausko sukurtų giesmių ir liudijimo. Šio atlikėjo žodžiai palietė kiekvieną, tiek mažą, tiek didelį, net svečius iš Rusijos (jie galėjo išgirsti giesmę rusų kalba). Net tris dienas turėjome įvairių rungčių, į kurias įsitraukė ir suaugusieji. Ketvirtadienį buvo apdovanoti visi dalyvavę, net ir patys mažiausieji. Kiekvienas stovyklos dalyvis gavo stovyklos metu darytus kryželius ir bendrą nuotrauką, kurią kiekvienas įsirėminome į savo padarytą rėmelį. Paskutinį vakarą jaunimas ir suaugę turėjo maldos vakarą, kuriame skambėjo giesmės, buvo skelbiamas Dievo žodis, malda. Kiekvieną dieną užbaigdavome prie laužo su giesmėmis, vaidinimu, liudijimais, malda.
Penktadienį uždarymo pamaldas pravedė kun. Reincholdas Moras, kurioje Dievo žodžiu dalijosi kun. Ivanas Laptevas, pagal krikščionišką giesmę sukurtus šokius parodė šokių būrelis, vadovaujamas Erikos Gaučiūtės (Klaipėda), ir giedojo muzikos būrelis, vadovaujamas Ingos Pakalniškienės (Klaipėda).
Norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios stovyklos: kunigams, jaunimui iš Klaipėdos ir Sankt Peterburgo, svečiams ir dalyviams, kad kartu sukūrėme šią stovyklą, dalijomės savo mintimis, idėjomis, bendravimu, šypsenomis, aukomis, ypač esame dėkingi Čikagos Ziono parapijai, kun. Valdui Aušrai už finansinę paramą stovyklai… Dėkojame Dievui už tai, kad galėjome kartu girdėti Jo žodį, pažintį Jį ir kitus.
Marta Karaliutė
„Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą,
Ir Žodis buvo Dievas.“
Dievas atėjo pas mus ir buvo šalia jau nuo pirmos dienos – klausėsi, stebėjo, mokė, laimino. Ir nors oru mūsų nelepino (nes troško išmokyti mus klausytis Savo žodžio), dovanojo mums Savo gerumą, kiekvieno širdyje sėjo tikėjimo sėklas.
Pirmąjį vakarą stovyklautojus aplankė vyskupas Mindaugas Sabutis, kuris kvietė klausyti Dievo žodžio, linkėjo Dievo malonės, pats palaimino visus. Susipažinome ir su svečiais iš Sankt Peterburgo (Rusija). Jų vadovas Ivanas Laptevas skelbė Dievo žodį, mokė jį suprasti, stiprino tikėjimą mumyse. O kur dar vienas nuostabus vakaras, sujaudinęs visus iki širdies gelmių – Arnoldo Jalianiausko koncertas! Klausėmės autoriaus sukurtų giesmių, jo patirtų išgyvenimų ir Dievas buvo su mumis, kartu braukė džiaugsmo ašarą, nes Jis matė, kaip nuoširdžiai buvo šlovinamas…
Vaikai ir suaugę pabiro po būrelius, kurių metu mokėsi pažinti Dievo kūrinius, gimė giesmės, šokiai, piešiniai, Dievo žodžio aiškinimai. Įvairios rungtys ugdė kantrybę, vienas kito palaikymą, susitelkimą. Kiekvieną vakarą laužas suburdavo šlovinti Dievą, liudyti Jo buvimą šalia. Paskutinį vakarą laužo liepsna nurimo tarsi Dievo palaiminimą gavęs žmogus. Tą vakarą Dievas kartu su visais meldėsi, dar kartą išgyveno mūsų kančias, atleido nuodėmes, laimino susirinkusius. Dievo malonė palietė mus, tikėjimas, meilė ir viltis liko mūsų širdyse…
Man, dviejų mergaičių mamai, stovykla buvo didžiulis Dievo karalystės atradimas, nuostabus Dievo buvimo šalia pajautimas, nuoširdus bendravimas su tikėjimo broliais ir seserimis, jautrus bendrystės išgyvenimas. O mergaitės pritarė mamai: stovykla ir visa jos aplinka mokė gražaus elgesio, draugiškumo, mylėti savo artimą.
„Viešpaties Jėzaus malonė su jumis visais! Amen!”
Inga Gulbė
