Balandžio ir gegužės sandūroje Brėmeno mieste, Vokietijoje, vyko garsusis Kristivalis (Christival). Šis renginys nuo seno garsėja gausiu jaunimo suvažiavimu ir gyvybingumu, Kristaus slėpinio šventimu. „Kristus išjudina“ – skelbė šventės šūkis. O tai reiškia, kad norint siekti tikslo, reikalinga judėti, eiti ir daryti.
Jau suprantame, kad krikščionybė tapo „šnekučių religija“, tad pasimokydamas iš Biblijos, jog „tuščios šnekos veda į skurdą“ (Pat 14, 23), Kristivalis siekė išjudinti Vokietijos jaunimą Kristuje. Tuo tikslu tūkstančiai jaunuolių dalyvavo šimtuose užsiėmimų, seminarų, koncertų. Šiemet Kristivalyje dalyvavo apie 20 tūkstančių jaunimo, tarp jų ir šeši Klaipėdos evangelikų liuteronų jaunieji parapijiečiai. Kelionės išlaidas perpus užmokėjo Klaipėdos ir Brėmeno šv. Mato liuteronų parapijos. Lietuvaičiai apsistojo pastarosios parapijos kunigo J.Müllerio ir kitų parapijiečių šeimose. Gyvenimas krikščioniškoje šeimoje, kur ryte ir prieš valgį meldžiasi visa šeima bei trykšta Kristų liudijantis nuoširdumas, padarė atvykusiems didžiausią įspūdį. Mūsų, keliauninkų, tikslas buvo pasisemti patirties ir žinių, sustiprėti dvasiškai ir laimingai grįžus papasakoti apie tai Lietuvai.
Šiais metais Kristivalio šventiškumą apgaubė krikščionių persekiojimo šešėlis. Artėjant festivaliui, per visą Vokietiją nuvilnijo neoficialios kalbos, kad vienas iš siūlomų seminarų, kuriame planuota gvildenti tema, kaip pagelbėti homoseksualams įveikti savo problemas, turi būti atšauktas. Gėjų ir žmogaus teisių organizacijos teigė, kad Kristivalis, siekdamas padėti homoseksualams atsikratyti potraukio tos pačios lyties asmenims ir keisti tokį gyvenimo būdą, paniekino žmogaus teises, ir kad joks Biblijos pamokymas nesąs teisingas (Kun 18,22 ir 20,13). Atidarymo iškilmėse, griaudint šlovinimo giesmėms, akimirkomis girdėjosi gatvėje mitinguojančių homoseksualų keliamas triukšmas ir skandavimas. „Ne, Jėzau, niekada…“ – skandavo jie. Vėliau triukšminga eisena patraukė senamiesčio gatvėmis link miesto centrinėje aikštėje pastatytos scenos. Brėmeno policija dėjo visas pastangas, kad nukreiptų gėjų rėmėjų eiseną ir apsaugotų Kristivalio dalyvius nuo išpuolių. Apsaugojo, bet tik iš dalies. Mat tą pačią dieną išprovokuoti krikščionis muštynėms stengėsi ir kelios dešimtys neonacistų. Kristivalio savanoriai tvarkdariai gyva grandine pastojo išpuolikams kelią į besimeldžiančią jaunimo minią. Susirėmime buvo nuversta dalis tvoros, nukentėjo viena šv. Mato bažnyčios parapijietė ir du policininkai. Kitą dieną apie 30 neonacistų bandė užimti koncertinę sceną miesto centre, bet buvo sulaikyti policijos. „Nebereikia laukti apokalipsės pranašysčių išsipildymo ar graudentis pirmų amžių krikščionių suspaudimu. Tai, kas darosi pasaulyje šiandien, prilygsta krikščionių teisių pažeidimui ir tiesioginiam jų persekiojimui. Mes jautėmės stiprūs Kristuje, bet supratome, kad krikščionybei ateina sunkūs laikai ir mes privalome išsilaikyti“, – dalinosi mintimis Klaipėdos parapijos jaunimą lydėjęs šių eilučių autorius. Suprantama, kad prieš Bažnyčią yra nukreiptas ideologinis ginklas ir tai jau atsiliepia pasauliečių mąstymui: „Ėjome paskui du vaikinus į eilinį renginį, vienas iš jų ant pečių nešė kryžių. Grupė įgėrusių vyrukų ėmė garsiai šaipytis iš nešančiojo kryžių, skėsčioti rankomis ir šūkaudami kandžias frazes strikinėjo aplink“, – pasakoja šventės dalyvės. Savo ruožtu Kristivalio dalyviai tai vienur, tai kitur gatvėse grojo ir giedojo giesmes bei skelbė Evangeliją praeiviams.
Šventei buvo mobilizuotas visas Brėmeno miestas, kuriame vyko daugiau nei 350 renginių. Dvidešimt penkiose mokyklose nakvojo apie 12 tūkstančių jaunų žmonių. Seminarams buvo atviras kino teatras su dešimtimis kino salių. Skveruose, bažnyčiose ir parapijų namuose vyko renginiai ir evangelizaciniai koncertai. Gatvėse šmėžavo jaunimas su skiriamaisiais dalyvių pažymėjimais ir Kristivalio proga pagamintomis rankinėmis. Renginyje tarnavo per pusketvirto tūkstančio savanorių, net 360 muzikantų ir menininkų rodė savo sugebėjimus. „Mes žavėjomės renginio dydžiu ir organizuotumu. Džiaugėmės, kad tiek daug jaunų žmonių dalijasi gyvu tikėjimu, kad jie yra krikščionys,- pasakojo Indrė D. Tuo tarpu Rūta G. džiaugėsi žmonių natūralumu, – žmonės paprasti ir natūralūs, pozityvūs, žvelgi į juos ir matai, kaip žiba jų akys, o labiausiai patiko pamaldos, vykusios vienoje iš bažnyčių, kur galėjau atsidėti asmeninei maldai ir susikaupimui“.
Vieną iš vakarų surengtos pamaldos su Šv. Vakariene, jas kartu su kunigais vedė vyskupas Wolfgang Huber, šioms pamaldoms buvo iškepta ir laužoma daugiau nei pusantro tūkstančio duonos paplotėlių. Kitas vakaras buvo skirtas pasaulinio garso Matto Redmano vedamam muzikiniam šlovinimui. Beveik 20 tūkstančių tikinčiųjų šlovino Kristų iškėlę rankas, garsiai balsu įsijungdami į giesmes.
Išvykstant daugelis sunkiai sulaikė ašaras. Kristivalis dalyvių širdyse liko kaip asmeniškas Kristaus prisilietimas prie kiekvieno jų. Galime pacituoti Biblijos žodžius, kad buvome pagirdyti viena Dvasia (1 Kor 12,13) bei supratome, kad Kristus yra mumyse ir mes Jame (Jn 17, 21), kad esame siunčiami į pasaulį kaip avinėliai tarp vilkų (Mt 10,16) ir nuo mūsų priklauso, kiek Evangelija bus skelbiama.
Jėzus išjudina, mes tai patyrėme Brėmene, tai išsivežėme į namus.
Straipsnis iš laikstaščio „Liuteronų balsas”, 2008, 05