![\"\"](\"http:\/\/www.liuteronai.lt\/var\/ezwebin_site\/storage\/images\/media\/images\/klaipedos-baznycia2\/26172-1-lit-LT\/klaipedos-baznycia2_large.jpg\")
\n\u0160v.Jono ba\u017eny\u010dia. Vaizdas nuo Jono kalnelio.<\/p>\n
\n\u0160v.Jono ba\u017eny\u010dia. Vaizdas nuo Jono kalnelio.<\/p>\n
Klaip\u0117dos miestie\u010di\u0173 parapija<\/strong><\/p>\n \u012ekurta XIII a., kai pilies kaimynyst\u0117je prad\u0117jo burtis amatininkai ir pirkliai. Ba\u017eny\u010dia grei\u010diausiai pastatyta pilies prieigose apie 1258 m., o v\u0117liau perkelta \u012f rytin\u0119 salos dal\u012f. Per 1540 m. gaisr\u0105 ji nudeg\u0117, bet netrukus atstatyta. Toji nebuvo patvari: 1630 m. minima, kad jos vietoje pastatyti nauji maldos namai ir jiems taip pat suteiktas Jono evangelisto vardas. Nuo to laiko visos paskesn\u0117s ba\u017eny\u010dios, skirtos miestie\u010diams, vadintos \u0160v. Jono vardu. \u201cNeu\u017emir\u0161tamas m\u016bs\u0173 paskutinysis sekmadienis Klaip\u0117doje – 1944 m. spalio 8 d. Vyr\u0173 mieste nedaug bebuvo lik\u0119, moter\u0173 – vos viena kita, netr\u016bko tik \u012fvairi\u0173 kariuomen\u0117s r\u016b\u0161i\u0173 dalini\u0173. Kaimi\u0161k\u0173j\u0173 parapij\u0173 kolegos su savo parapijie\u010diais jau buvo pasitrauk\u0119.<…> Paskutiniosios pamaldos \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dioje buvo numatytos su \u0160venta Vakariene. Buvau \u012fsitikin\u0119s, kad \u0161iandien arba rytoj prie vart\u0173 stov\u012fs prie\u0161as kils \u012f paskutin\u012fj\u012f miesto \u0161turm\u0105. Kai viskas buvo jau paruo\u0161ta i\u0161vykimui, tie, kurie dar gal\u0117jo varp\u0173 kvietim\u0105 i\u0161girsti ir tarnyba leido, pajuto \u0161auksm\u0105 dalyvauti atsisveikinimo pamaldose. Dar niekad su tokiu meldimu, su tokiu \u0161irdingu tik\u0117jimu nebuvo giedota \u201cDid\u017eiausiojoj b\u0117doj \u0161aukiuosi Tav\u0119sp, o Vie\u0161patie, i\u0161girsk mano mald\u0105\u201d, kaip t\u0105 kart\u0105.<…> Klaip\u0117dos lietuvinink\u0173 parapija<\/strong><\/p>\n Pirmieji maldos namai senojoje Klaip\u0117doje pastatyti kartu su pilimi 1252 m. Grei\u010diausiai, tai buvo koply\u010dia, skirta \u012fgulai. Istoriko J. Sem\u00adbritzkio liudijimu, \u012frengta ji pietiniame fligely, altoriumi ryt\u0173 – saul\u0117s tek\u0117jimo pus\u0117je. \u0160ventinant jai suteiktas \u0160v. Marijos vardas. \u0160ie mal\u00addos namai didesn\u0117s \u012ftakos miestel\u0117n\u0173, o tuo labiau aplinkini\u0173 kaim\u0173 gyventoj\u0173 dvasin\u0117s kult\u016bros raidai netur\u0117jo. XVI a. prad\u017eioje jie visai nunyko ir apie 1560 m. buvo panaikinti. V\u0117liau atgaivinti, po XVII a. gaisr\u0173 perkelti \u012f \u0161iaurin\u012f pilies korpus\u0105, kur veik\u0117 iki 1782 m. Tuo laiku \u010dia meld\u0117si pagaus\u0117jusi, bet savo ba\u017eny\u010dios ne\u012fstengusi dar pasistatyti Klaip\u0117dos miesto katalik\u0173 bendruomen\u0117. Ateiviams, Livonijos ordino bei Kur\u0161o vyskupo riteriams, pastatydinus Memelburgo pil\u012f, jos ir b\u016bsimo miesto administravimo s\u0105lygos aptartos specialia Did\u017eiojo magistro vietininko Eberhardo fon Seyne ir Kur\u0161o vyskupo B. Heinricho sutartimi. Be kit\u0173 dalyk\u0173, joje u\u017efiksuota: pastatydinti mieste dvi ba\u017eny\u010dias – vien\u0105 kolonistams vokie\u010diams, kit\u0105 apkrik\u0161tytiems vietiniams gyventojams. Kiekvienai j\u0173 paskirti po 4 hakenus \u017eem\u0117s \u017eem\u0117s bei 30 ve\u017eim\u0173 \u0161ieno. Kada jos i\u0161m\u016brytos, tiksliai ne\u017einoma. J. Sembritzkis, H. Semrau mano, kad abi ba\u017eny\u010dios – \u0160v. Jono miestie\u010diams ir \u0160v. Mika lojaus (Nicolaus) \u0161i\u0173 apylinki\u0173 gyventojams – i\u0161kilo jau 1258 m. A. Boetticheris, A.Raulinaitis nurodo 1291 m. Istorikas E. Zurkalowskis abejoja ir pastar\u0105ja data: d\u0117l grobiki\u0161k\u0173 Ordino \u017eygi\u0173 \u012f Lietuv\u0105 kra\u0161to \u017emon\u0117s buvo i\u0161naikinti, tad \u0161ie maldos namai vargu ar i\u0161 viso buvo reikalingi. Jie gal\u0117jo b\u016bti pastatyti ir dar v\u0117liau. Jo liudijimu, netgi 1538 m. apkrik\u0161tytieji apylinki\u0173 gyventojai meld\u0117si ka\u017ekokioje medin\u0117je pa\u0161i\u016br\u0117je netoli vokie\u010di\u0173 ba\u017eny\u010dios. Paskirtoji \u017eem\u0117, \u017einoma, nedingo, ji buvo apstus papildomas pajam\u0173 \u0161altinis kunigams, j\u0173 \u0161eimynoms. \u0160vento Jok\u016bbo (lietuvinink\u0173) ba\u017eny\u010dia, sugriauta po antrojo pasaulinio karo Ak, sod\u0173 sodai ka\u017ekada \u017ealiavo \u010dia aplinkui. Ba\u017eny\u010dios nugriovimo fakt\u0105 patvirtina i\u0161 Stokholmo karinio archyvo gautas Klaip\u0117dos miesto planas, u\u017efiksav\u0119s 1686-j\u0173 ar kiek ankstesni\u0173 met\u0173 b\u016bkl\u0119: rytiniame salos smaigaly nurodyta jau tik viena ba\u017eny\u010dia. Lietuvinink\u0173 maldos namai galutinai \u010dia sunyko, matyt, keliomis de\u0161imtimis met\u0173 v\u0117liau, negu J. Sembritzkis yra nurod\u0119s, tikriausiai tik po 1670 m. Pastato sien\u0173, pamat\u0173 akmenys panaudoti statant Kopgaly ka\u017ekok\u012f karin\u012f \u012ftvirtinim\u0105. V\u0117liau jisai pritaikytas taikiam tikslui – \u010dia \u012frengtas locman\u0173, uosto akvatorijos vedli\u0173, sargybos postas. Likusios med\u017eiagos, perdengimai, stogo danga buvo \u012fkainoti 260 marki\u0173 ir 45 \u0161iling\u0173 suma ir parduoti norintiems. Dal\u012f j\u0173 nusipirko Priekul\u0117s kunigas savo namui remontuoti. Surinkus daugiau l\u0117\u0161\u0173, kertinis naujosios lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dios akmuo pad\u0117tas 1686 m. Vieta parinkta Friedricho priemiestyje, \u0161iaurin\u0117je Akmens Pylimo gatv\u0117s pus\u0117je, prie\u0161ais neseniai i\u0161m\u016brytus evangelik\u0173 reformat\u0173 maldos namus. Statyta sp\u0117riai, tad jau kit\u0173 met\u0173 vasar\u0105 m\u016brin\u0117 bebok\u0161t\u0117 134 p\u0117d\u0173 ilgio, 74 plo\u010dio ir 30 auk\u0161\u010dio (iki stogo) ba\u017eny\u010dia i\u0161kilmingai pa\u0161ventinta. Parapija gal\u0117jo kiek lengviau atsikv\u0117pti. \u201cVakare ketvirtojo oktoberio labai didi v\u0117tra p\u016bt\u0117, ir tai ant septyni\u0173 radosi Klaip\u0117doj ugnis ir i\u0161g\u0105stingai deg\u0117 per vis\u0105 nakt\u012f ir per vis\u0105 dien\u0105 potam, ir ma\u017ene dvi dali miesto sudeg\u0117, o tai geriausi butai, o tarp t\u0173 did\u017eioji bei puikioji Vokie\u010di\u0173 liuteroni\u0161koji ba\u017eny\u010dia ir kalvi\u0161koji ba\u017eny\u010dia, ir did\u017eioji Lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dia, visos miesto \u0161i\u016bl\u0117s, didysis s\u016bdo buts ir svarb\u016bs ra\u0161tai tame, daug mal\u016bn\u0173, daug \u0161pykeri\u0173 su daugybe visokio tavoro, jav\u0173, lin\u0173, kanapi\u0173, druskos ir taip toliaus, ir kelios \u0161iep\u0117s ir reizvalt\u0117s. Pagal mano nusprendim\u0105 kokie \u0161e\u0161i, o rasi gal b\u016bti a\u0161tuoni t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173 be pastogio yra, tarp t\u0173 penki kunigai, drauge ir vyskups kaip penktasis, daugyb\u0117 mokytoj\u0173 ir taip toliaus. Tiktai dalyks nuo prymies\u010dio, kurs Vitte vadinamas, visas prymiestis Smelt\u0117 ir dar dalykelis tikrojo miesto pasiliko. Ir tas dalykas i\u0161lik\u0119s, kur katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia yra. O baptist\u0173 ba\u017eny\u010dia ir i\u0161liko, ka\u010deig nuo vis\u0173 \u0161ali\u0173 visi butai \u012f plent\u0105 nudeg\u0117 (389).<\/p>\n Parapijie\u010diams v\u0117l teko rinkti pinigus maldos namams atstatyti, pra\u0161yti karali\u0161kosios Pr\u016bsijos vald\u017eios paramos. Rekonstrukcijos projekt\u0105 pareng\u0117 \u017einomas vokie\u010di\u0173 architektas Augustas St\u00fcleris (1800-1865; pagal jo projektus pastatyta daugel maldos nam\u0173, tarp j\u0173 – Lazdyn\u0173, Rasyt\u0117s, Juodkrant\u0117s ba\u017eny\u010dios, daug i\u0161taiging\u0173 r\u016bm\u0173, rotu\u0161i\u0173, priva\u010di\u0173 nam\u0173). Visi darbai baigti 1856 m. \u017eiem\u0105. Ir po j\u0173 lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dia i\u0161li ko hal\u0117s tipo, be apsid\u0117s ir bok\u0161to. Neteisus turtas neskelsia. I\u0161liekamosios vert\u0117s turi dar R. Jacobio pateiktoji \u201cZur Geschichte der litauischen \u00dcbersetzung des Kleinen Lutherschen Katechismus\u201d (\u201cLiuterio Ma\u017eojo Katekizmo vertim\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 istorija\u201d), skirta 1719 m. H. Lysijaus katekizmo genezei nu\u0161viesti. Prisimintini jo lietuvi\u0173 kalbos tyrin\u0117jimai. Prane\u0161ime \u201cLitauische Pflanzenamen\u201d (\u201cLietuvi\u0161ki \u017eelmen\u0173 vardai\u201d) jis ai\u0161kina 223 augal\u0173 (g\u0117li\u0173, \u017eoli\u0173, dar\u017eovi\u0173) lietuvi\u0161k\u0173 j\u0173 pavadinim\u0173 kilm\u0119. Kitame \u0161io profilio darbe \u201cBeitrag zur Kunde des lit. Memeler Dialekt\u201d (\u201cPrane\u0161imas apie klaip\u0117di\u0161ki\u0173 tarm\u0119\u201d) aptaria tipi\u0161kas \u0161ios tarm\u0117s savybes, ai\u0161kina lietuvinink\u0173 patarles, varda\u017eod\u017eio \u201cKlaip\u0117da\u201d kilm\u0119. Beje, \u0161\u012f prane\u0161im\u0105 Lietuvi\u0173 literat\u016bros draugijos pos\u0117dy Til\u017e\u0117je R. Jacobis skait\u0117 lietuvi\u0173 kalba, nors draugijos leidiny \u201cMitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft\u201d jis i\u0161spausdintas voki\u0161kai. \u201cIki karo gyvenome Vit\u0117s rajone, lankiau lietuvi\u0161k\u0105 Pavyzdin\u0119 mokykl\u0105 prie Sporto r\u016bm\u0173 (dabar Pedagogin\u0117 mokykla Dariaus ir Gir\u0117no g. 8). U\u017e\u0117jus hitlerininkams, po ilg\u0173 klajoni\u0173 atsid\u016briau Did\u017eiojoje Lietuvoje. Atrodo, kad \u017emon\u0117s daugiau \u0161ion ba\u017eny\u010dion melstis nebesusirinko. At\u0117jus rudeniui, o ypa\u010d \u017eiemai ne\u0161ildytose patalpose laikyti pamaldas jau nebebuvo galima, o pavasar\u012f jos tur\u0117jo b\u016bti gerokai apirusios ir, \u017einoma, pri\u0161niauk\u0161tos, pribjaurotos. Albertas Ju\u0161ka, Ma\u017eosios Lietuvos Ba\u017eny\u010dia XVI-XX am\u017eiuje, 1997.<\/p>\n Paimta i\u0161: http:\/\/www.liuteronai.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160v.Jono ba\u017eny\u010dia. Vaizdas nuo Jono kalnelio. Klaip\u0117dos miestie\u010di\u0173 parapija \u012ekurta XIII a., kai pilies kaimynyst\u0117je prad\u0117jo burtis amatininkai ir pirkliai. Ba\u017eny\u010dia grei\u010diausiai pastatyta pilies prieigose apie 1258 m., o v\u0117liau perkelta \u012f rytin\u0119 salos dal\u012f. Per 1540 m. gaisr\u0105 ji nudeg\u0117, bet netrukus atstatyta. Toji nebuvo patvari: 1630 m. minima, kad jos vietoje pastatyti nauji Read More<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":10,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-97","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/97","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=97"}],"version-history":[{"count":12,"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/97\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":536,"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/97\/revisions\/536"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/klaipeda.lelb.eu\/lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=97"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n1678 m. gaisras v\u0117l sunaikino miestie\u010di\u0173 maldos namus. Kur po to laikytos pamaldos, ne\u017einia, nes nauja ba\u017eny\u010dia i\u0161m\u016bryta tik 1696-1706 m. jau kitoje vietoje – Turgaus gatv\u0117s gale. Ji buvo trinav\u0117, 123 p\u0117d\u0173 ilgio, 70 plo\u010dio. Bok\u0161tas pristatytas v\u0117liau. Pastarajam numatytos bent kelios funkcijos: \u012fmontuotas angli\u0161kas laikrodis miestie\u010diams rod\u0117 laik\u0105, mu\u0161\u0117 valandas, juo, kaip steb\u0117jimo aik\u0161tele, naudojosi gaisrininkai (auk\u0161tis 195 p\u0117dos), vir\u0161\u016bn\u0117je \u012fkeltas burlaivio formos v\u0117jarodis liudijo v\u0117j\u0173 krypt\u012f. Ta\u010diau svarbiausia – bok\u0161tas buvo i\u0161 toliausiai matomas orientyras \u017evejams ir \u012f Klaip\u0117dos uost\u0105 plaukiantiems prekeiviams. Kai 1802 m. \u012fsisiaut\u0117jusi audra bok\u0161t\u0105 apgadino, uosto valdyba nedelsdama skyr\u0117 pinig\u0173 jo remontui. Ba\u017eny\u010dios interjere dominavo paauksuotas altorius, i\u0161 sen\u0173j\u0173 maldos nam\u0173 perne\u0161tais med\u017eio ornamentais puo\u0161ta sakykla, keli vertingi paveikslai, tarp j\u0173 – klaip\u0117die\u010dio istoriko, etnografo M. Praetorijaus portretas.
\nPer did\u012fj\u012f 1854 m. gaisr\u0105 ba\u017eny\u010dia labai nukent\u0117jo – sudeg\u0117 stogas, perdengimai, lubos. Minimaliai pagal architekto A. St\u00fclerio projekt\u0105 atstatyta per trejus metus, ta\u010diau baigiamieji darbai u\u017esit\u0119s\u0117 vis\u0105 de\u0161imtmet\u012f. Po j\u0173 statinys liko trinavis, tur\u0117jo nedidel\u0119 apsid\u0119. V\u0117liau \u0161oniniai fasadai papuo\u0161ti trikampiais frontonais (po penkis i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173), piliastrais – ma\u017eais bok\u0161teliais. Bok\u0161tas, \u201ci\u0161augintas\u201d iki 75 m auk\u0161\u010dio, tapo pagrindiniu ir dominuojan\u010diu miesto vertikaliu akcentu.\u010cia \u012fkelti trys varpai, v\u0117l \u012frengtas laikrodis, o vakarin\u0117je plok\u0161tumoje vir\u0161 dur\u0173 pritvirtintas terakotinis Klaip\u0117doje gimusio XVII a. poeto S. Dacho bareljefas. Kaip ir fasadai, bok\u0161tas papuo\u0161tas dar a\u0161tuoniais smailiais bok\u0161teliais. Tokiu b\u016bdu romaninio stiliaus maldos namai \u012fgijo tipi\u0161k\u0173 neogotikos element\u0173.
\nB\u016btina pasteb\u0117ti, jog \u012fsp\u016bdingus maldos namus miestie\u010diams pasistatydinti pad\u0117jo pats Pr\u016bsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV. Mat jis, dar vaikas b\u016bdamas, Klaip\u0117doje, kai \u0161i netik\u0117tai tapo Pr\u016bsijos valstyb\u0117s sostine, i\u0161gyveno visus 1807 metus. Ba\u017eny\u010di\u0105 1857 m. pa\u0161ventinus, padovanojo jai verting\u0105 dailininko A. Bouterwecko paveiksl\u0105 \u201cKristus alyv\u0173 sodely\u201d. Savo ruo\u017etu statybininkai Magistrato nutarimu jos viduje, prie kolonos, pritvirtino lentel\u0119 su \u012fra\u0161u, bylojan\u010diu, kad \u010dia, Klaip\u0117doje, sunkiuoju laikotarpiu karali\u0161koji \u0161eima prieglobst\u012f surado. Tiek paveikslas, tiek lentel\u0117 kab\u0117jo iki pat 1945 m. prad\u017eios.
\nBa\u017eny\u010dios vidaus erdv\u0119 dalijo kolonos, sakykl\u0105 ir altori\u0173 puo\u0161\u0117 skulptoriaus Alberti sukurtos Kristaus ir Moz\u0117s statulos. Vargonuota galingais Bucholzo firmos vargonais. Pamaldos \u010dia laikytos tik vokie\u010di\u0173 kalba.
\nI\u0161 parapijoje dirbusi\u0173 kunig\u0173 min\u0117tini Johannas Paulis ir Wilhelmas Wilck\u0117. Pirmasis 1712 m. Frankfurte prie Oderio \u012fgijo teologijos daktaro laipsn\u012f, buvo kvie\u010diamas profesoriauti Karaliau\u010diaus universitete, bet pasirinko Klaip\u0117d\u0105, \u010dia 1713 m. buvo paskirtas vyriausiuoju kunigu ir dirbo iki 1741 m. Paskelb\u0117 mokslini\u0173 darb\u0173, i\u0161rinktas Berlyno Moksl\u0173 Akademijos nariu. Antrasis, W. Wilck\u0117, filosofijos daktaro laipsn\u012f \u012fgijo Vitenberge. Ir jis panoro kunigauti Klaip\u0117dos \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dioje. 1709-1745 m. gyvendamas uostamiestyje, tapo garsiu asmeniu, vald\u0117 Dumpi\u0173 ir Did\u017eiojo Tauralaukio dvarus.
\n1923 m. Klaip\u0117dos kra\u0161tas tapo Lietuvos Respublikos dalis. \u0160i\u0173 maldos nam\u0173 dvasininkai tai laik\u0117 didele istorijos neteisybe, jie ir toliau teig\u0117 priklausantys vieningajai Vokietijos Ba\u017eny\u010diai. Tad veng\u0117 bet k\u0105 keisti, permain\u0173 nematyti. Vis d\u0117lto \u0161iuo laikotarpiu kelissyk 7 \u017demai\u010di\u0173 kunigaik\u0161\u010dio Butigeid\u017eio pulko kariams evangelikams bei miestie\u010diams laikytos lietuvi\u0161kos pamaldos. Tik tiek… Tarpukario metais \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje kunigavo Klaip\u0117dos kra\u0161to Generaliniai superintendantai F. Gregoras bei j\u012f v\u0117liau pakeit\u0119s O. Obereigneris, pronacistine veikla pagars\u0117j\u0119s T. Sassas, dvasininkai E. K\u00f6rneris, E. Ribaitis, O. Leitneris, E. Rie deselis, A. Blaesneris. Parapija priskai\u010diavo apie 17 000 nari\u0173.
\nBendruomen\u0117s veikla staigiai nutr\u016bko 1944 m. ruden\u012f. Apie paskutini\u0105sias pamaldas pasakoja jos kunigas O. Obereigneris:<\/p>\n
\nKad netaptume prie\u0161o l\u0117ktuv\u0173 antskryd\u017eio taikiniu, i\u0161plaukti tur\u0117jome tik prad\u0117jus temti. Niekas m\u016bs\u0173 nedr\u012fso kalb\u0117tis degan\u010dio miesto akivaizdoje. Jono ba\u017eny\u010dia deg\u0117 kaip fakelas, ir jo \u0161viesa mus dar ilgai lyd\u0117jo\u201d.<\/p>\n![\"\"](\"http:\/\/www.liuteronai.lt\/var\/ezwebin_site\/storage\/images\/media\/images\/klaipedos-baznycia3\/26176-1-lit-LT\/klaipedos-baznycia3_large.jpg\")
\n\u0160v.Jok\u016bbo ba\u017eny\u010dia. Vaizdas i\u0161 Ve\u017e\u0117j\u0173 gatv\u0117s.<\/p>\n
\nNe k\u0105 reik\u0161mingesn\u0117 vietos gyventojams buvo ir prie\u0161 1290 m. pilies teritorijoje (ar jos kaiminyst\u0117je) pastatyta \u0160v. Marijos katedra. Jos \u012fkurdinimas buvo pirmasis \u017eingsnis steigiant nauj\u0105 Kur\u0161o vyskupyst\u0119, kurios centras buvo numatytas Klaip\u0117doje. V\u0117liau \u010dia tur\u0117jo \u012fsikurti vyskupas, rinktis ir pos\u0117d\u017eiauti kapitulos nariai – kanauninkai. Plano realizacija u\u017esit\u0119s\u0117, \u0161e\u0161i\u0173 Ordino broli\u0173 kapitula \u012fsik\u016br\u0117 tik 1290 m. Ta\u010diau po a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173, 1298, vyskupas savo teisi\u0173 \u012f Klaip\u0117d\u0105 atsisak\u0117 ir katedra perkelta \u012f Ventspil\u012f (Windau), v\u0117liau – \u012f Aisput\u0119. Visai kitas vaidmuo teko \u0160v. Jono ir \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dioms, i\u0161m\u016brytoms u\u017e keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 \u012f rytus nuo pilies. J\u0173 ir atsiradimo istorija sud\u0117tingesn\u0117.<\/p>\n
\nNe visai ai\u0161ku ir kurioje vietoje \u0161ios ba\u017eny\u010dios stov\u0117jo. Negin\u010dytina viena: XV a. tiek \u0160v. Jono, tiek \u0160v. Mikalojaus buvo rytiniame salos pakra\u0161ty, kairiajame \u0161iuolaikin\u0117s Dan\u0117s vagos krante (apytikriai prie\u0161ais dabar \u010dia atplukdyt\u0105 burlaiv\u012f \u201cMeridianas\u201d). Ta\u010diau ar jos \u010dia, salos smaigaly, i\u0161 karto buvo pastatytos, ar atkeltos v\u0117lesniais metais, tyrin\u0117tojai nesutaria. Bendr\u0105 \u0161i\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 vaizd\u0105 pateikia gravi\u016bra, 1684 m. \u012fd\u0117ta \u012f Ch. Hartknocho veikal\u0105 \u201cAlt und Neues Preussen, II \u201c (\u201cSenoji ir naujoji Pr\u016bsija\u201d).
\nAi\u0161kiai matyti dvi ba\u017eny\u010dios, stovin\u010dios viena \u0161alia kitos. Bok\u0161tai j\u0173 nukreipti \u012f pietvakarius. Abi jos neabejotinai gotikos stiliaus, o netoliese i\u0161kilusi rotu\u0161\u0117 – renesansin\u0117. Savo pakilia i\u0161vaizda, i\u0161siskirian\u010diu siluetu jos n\u0117 kiek nenusileid\u017eia kitam ry\u0161kiam gravi\u016bros komponentui – m\u016bro sienomis aptvertai piliai-citadelei. Manoma, kad skirtoji vietiniams gyventojams, t. y. \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dia buvo ar\u010diau Dan\u0117s vagos, o miestie\u010di\u0173, \u0160v. Jono, nuo jos kiek atokiau. Jos taip pat apjuostos solid\u017eiu m\u016briniu.
\nJ. Sembritzkis tvirtina, kad \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dia tur\u0117jusi 10 lang\u0173, vadinasi, buvo didel\u0117. Tokia ji ir tur\u0117jo b\u016bti, nes aptarnavo Duvirstin\u0117s (v\u0117liau vadinti Vir\u0161tininkais), Eket\u0117s, Kalot\u0117s, Kretingal\u0117s, Mutin\u0117s (v\u0117liau gavo Tauralauk\u0117li\u0173 vard\u0105), Palangos, Paminijos, \u017dard\u0117s, dar daugelio kit\u0173 apylinki\u0173 gyventojus. Pamaldos, kaip ir visose katalik\u0173 ba\u017eny\u010diose, laikytos lotyn\u0173 kalba, pamokslai sakyti voki\u0161kai. \u012e vietini\u0173 \u017emoni\u0173 kalb\u0105 juos \u012f maldos namus susirinkusiems vert\u0117 specialus \u201ctulkas\u201d. Jam net buvo numatyta atskira vieta prie sakyklos.<\/p>\n
\n1525 m. Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino \u017eem\u0117se gim\u0117 nauja, pasaulietin\u0117 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117. Naujasis, evangeli\u0161kasis tik\u0117jimas \u010dia imtas skelbti vietos \u017emoni\u0173 kalbomis, vadinasi ir lietuvi\u0161kai. Iki 1557 m. toks \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dios kunigas buvo ateivis i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos Mikalojus Blothnas (Blothno). Pavard\u0117 liudija jo slavi\u0161k\u0105 kilm\u0119. Jeigu jis b\u016bt\u0173 buv\u0119s lietuvis, toji b\u016bt\u0173 skamb\u0117jusi A\u017eubalis, Balutis, Purvinas ar dar kitaip. \u017dini\u0173 apie j\u012f nedaug teturime. Manoma, kad jis buvo gim\u0119s apie 1530 m., kunigo darbui ruo\u0161\u0119sis savaranki\u0161kai kurioje nors parapijoje, nes Karaliau\u010diaus universiteto student\u0173 s\u0105ra\u0161uose jo pavard\u0117s n\u0117ra. M. Blothnas eiliavo giesmes, viena j\u0173 – \u201cGiesm\u0117, pakasant \u017emogaus k\u016bn\u0105\u201d – \u012fd\u0117ta \u012f 1570 m. M. Ma\u017evydo bei 1612 m. L. Sengstocko parengtas Giesmi\u0173 knygas (ten randami polonizmai patvirtina jo slavi\u0161k\u0105 kilm\u0119). 1557 m. i\u0161keltas \u012f tolim\u0105 Pilup\u0117n\u0173 parapij\u0105 prie vakarin\u0117s Did\u017eiosios Lietuvos sienos. Ten ir mir\u0117 1587 m. XVI a. antroje pus\u0117je – XVII prad\u017eioje abi klaip\u0117di\u0161k\u0117s bendruomen\u0117s laikytos nedalomu pastoracinio darbo vienetu: pajamoms registruoti bei dvasinink\u0173 atlyginimams mok\u0117ti tur\u0117ta bendra kasa, reikalui esant, vienos ba\u017eny\u010dios kunigas prival\u0117jo talkinti savo kolegoms kitoje ba\u017eny\u010dioje. Tokia b\u016bkl\u0117 oficialiai buvo \u012fteisinta net keliais (1589, 1591, 1601 m.) susitarimais. Tik 1620 m. lietuvinink\u0173 parapija tapo savaranki\u0161ku vienetu. Dabar jos kunigams nuperkamas atskiras namas, diakonui J. Aldui nurodoma aptarnauti kiek anks\u010diau \u012fsteigt\u0105 Priekul\u0117s bendruomen\u0119, sudaryt\u0105 i\u0161 daugelio pamario lygumos kaim\u0173. Beje, laikyti \u010dia pamaldas jis jodavo raitas. Pigu ir patogu! Klaip\u0117dos lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dios dvasininkai pasir\u016bpino \u012fsteigti savaranki\u0161k\u0105 Kretingal\u0117s parapij\u0105. Ten, apie 1652 m. pasta\u010dius koply\u010di\u0105, kunigauti i\u0161vyko klaip\u0117di\u0161kio klebono Johanno Lehmanno s\u016bnus, taip pat Johannas, ir s\u0117kmingai darbavosi. Kiekvienas i\u0161 kunigavusi\u0173 Klaip\u0117doje dvasinink\u0173 dirbo reik\u0161ming\u0105 darb\u0105, neleido u\u017egesti lietuvyb\u0117s dvasiai, tod\u0117l nusipeln\u0117 gero \u017eod\u017eio, atminimo. M. Blothn\u0105 pakeit\u0119s Johannas Scultetus (sulotyninta voki\u0161kos pavard\u0117s Schultz forma) kunigavo iki 1560 ar 1576 m. Jo s\u016bnus Zacharius buvo jo adjunktas (pad\u0117j\u0117jas). Tre\u010dias i\u0161 eil\u0117s protestanti\u0161kosios Mikalojaus ba\u017eny\u010dios kunigas, Karaliau\u010diaus universitete teologijos mokslus i\u0161\u0117j\u0119s klaip\u0117dietis Bartholom\u0434us Furmannas \u010dia dirbo iki 1597 m. Mir\u0117 ir palaidotas Klaip\u0117doje 1601 m. Plat\u0117liau aptartina L. Sengstocko, kunigauti uostamiestin atvykusio i\u0161 Rusn\u0117s, veikla. Jo t\u0117vai gyveno Rygoje, tik v\u0117liau pasitrauk\u0117 Vokietijon. Tod\u0117l b\u016bsimasis lietuvi\u0173 ra\u0161tijos darbuotojas gim\u0117 Liubeke. Mok\u0117si jo ir Karaliau\u010diaus universitetuose. Po kurio laiko t\u0117vai v\u0117l gr\u012f\u017eo \u012f Ryg\u0105, bet s\u016bnus liko Vokietijoje. 1586 m. jisai, vykdamas Rygon gelb\u0117ti rus\u0173 apipl\u0117\u0161t\u0173 savo t\u0117v\u0173, sustojo Klaip\u0117doje. \u010cia kiek u\u017etruko. \u012esitikin\u0119s, kad savo gimdytojams nieko jau nebepad\u0117s, sutiko dirbti kunigo adjunktu Verdain\u0117s parapijoje. Po to jis bent a\u0161tuonerius metus tri\u016bs\u0117 Rusn\u0117je, kol 1598 m. gavo viet\u0105 Klaip\u0117dos \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dioje.\u010cia kunigavo iki 1604 m. baland\u017eio 22 d., kai buvo perkeltas \u012f Karaliau\u010diaus lietuvinink\u0173 parapij\u0105. Gerai mok\u0117damas vokie\u010di\u0173, lietuvi\u0173, latvi\u0173, lotyn\u0173 kalbas, jis vert\u0117, eiliavo giesmes, v\u0117liau pareng\u0117 lietuvi\u0161k\u0105 Katekizm\u0105, Evangelij\u0173 rinkin\u012f. Geri lietuvi\u0173 kalbos mokovai buvo ir v\u0117liau kunigav\u0119 dvasininkai: Benedictas Furmannas (B. Furmanno brolis), Adamas Falkenau, atvyk\u0119s i\u0161 Kur\u0161o gubernijos, netolimos Rucavos parapijos, Johannas H\u00f6pfneris, prie\u0161 tai Verdain\u0117je \u0117j\u0119s diakono pareigas. XVII a. gerokai pakeit\u0117 lietuvinink\u0173 parapijos gyvenim\u0105. Miestui ple\u010diantis, o ypa\u010d i\u0161kilus b\u016btinybei apsupti j\u012f i\u0161tisine gynybine siena, prireik\u0117 \u017eem\u0117s, kur ba\u017eny\u010di\u0173 stov\u0117ta. J. Sembritzkio duomenimis, pirmiausia, apie 1627 m., nugriauta lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dia. Poetas S. Dachas viename savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 taip apgaili \u0161i\u0105 netekt\u012f (vertimas V. Naus\u0117do):<\/p>\n
\nPatiko Marsui \u0161i viet\u0105 – j\u0105 pylimui parinko.
\nIr ten, kur kunigo namai ir mokykla stov\u0117jo,
\nDabar \u0161ioj dykviet\u0117j ramiai bruzgynai suklest\u0117jo.<\/p>\n
\nGan ilg\u0105 laiko tarp\u0105 lietuvinink\u0173 parapija netur\u0117jo savo ba\u017eny\u010dios. Miesto vald\u017eia jos statyba nesir\u016bpino, tikindama, kad tai ne Magistrato, o kra\u0161to vald\u017eios prievol\u0117. Laikini maldos namai \u012frengti Vit\u0117je, \u0161iauriniame miesto rajone, pritaikius \u0161iam tikslui vien\u0105 i\u0161 \u010dia buvusi\u0173 u\u017eeigos nam\u0173.<\/p>\n
\nNaujieji maldos namai buvo trinaviai, hal\u0117s tipo, paprasti ir kukl\u016bs. Juos kiek puo\u0161\u0117 tik pusiau apskriti arkiniai langai, dar vienas kitas dekoratyvinis akcentas.
\nXVII a. ir XVIII a. prad\u017eioje \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje kunigavo Lehmann\u0173 dinastijos atstovai. Nuo 1638 iki 1664 m. – Vokietijoje, \u0160verino mieste, gim\u0119s Johannas Lehmannas (kai kada ra\u0161\u0117si Lehnmann). Kaip geras lietuvi\u0173 kalbos mokovas jis tikrino D. Kleino parengtos pirmosios lietuvi\u0173 kalbos gramatikos \u201cGramatica Litvanica\u201d rankra\u0161t\u012f. Dar ra\u0161\u0117 eiles, paliko kelias lietuvi\u0161kas giesmes. Jam mirus, lietuvinink\u0173 bendruomen\u0117s dvasiniu vadovu 1664-1696 m. laikotarpiu buvo Johannas Lehmannas jaunesnysis (s\u016bnus). Po 32 met\u0173 kunigavimo t\u0105j\u012f pakeit\u0117 tretysis Johannas Lehmannas, pirmojo Lehmanno an\u016bkas, ir dirbo nuo 1696 iki 1722 m. Pastarasis buvo vienas t\u0173 dvasinink\u0173, kuriems Karaliau\u010diaus universiteto teologijos profesorius H. Lysius pateik\u0117 \u012fvertinti visai Ma\u017eajai Lietuvai skirt\u0105 Ma\u017e\u0105j\u012f katekizm\u0105. Tikrintojas, beje, rado daugel taisytin\u0173 dalyk\u0173. Buvo dar ir ketvirtas Lehmannas – Johannas Gottfriedas, jauniausiojo Lehmanno brolis. Tojo, lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dios diakono, likimas susiklost\u0117 ne s\u0117kmingai – u\u017e\u0117jus 1710 m. maro epidemijai, jis mir\u0117. Pagerbdama t\u0117vo, s\u016bnaus ir an\u016bk\u0173 Lehmann\u0173 ilgalaik\u012f nuo\u0161ird\u0173 darb\u0105, parapija nusprend\u0117 ba\u017eny\u010dioje pakabinti j\u0173 portretus. Tai ir buvo padaryta.
\nO \u0161tai \u010dia 1726-1743 m. kunigav\u0119s Abrahamas Davidas L\u00fcneburgas save \u012fam\u017eino kitokiu b\u016bdu. Jausdamas art\u0117jan\u010di\u0105 mirt\u012f, testamentu Karaliau\u010diaus universitetui paskyr\u0117 1000 florin\u0173, pra\u0161ydamas \u012fsteigti L\u00fcneburg\u0173 stipendij\u0105. Jinai tur\u0117jo b\u016bti mokama i\u0161 \u0161ios gimin\u0117s kilusiems ir \u010dia besimokantiems studentams. Universitetas, suprantama, neprie\u0161taravo. Ta\u010diau ir be stipendijos \u0161is lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dios kunigas b\u016bt\u0173 \u012f\u0117j\u0119s Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros istorijon. Jis taip pat buvo vienas min\u0117tojo H. Lysijaus katekizmo taisytoj\u0173, 1727 m. i\u0161leisto Naujojo testamento vert\u0117j\u0173. 1730 m. sudarius visos Biblijos vertimo \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 plan\u0105, jam taip pat buvo pavesta i\u0161versti vien\u0105 jos dal\u012f. Dar eiliavo giesmes. Dvi i\u0161 j\u0173 – \u201cA\u0161 b\u0117dnas, a\u0161 didei griekingas\u201d ir \u201cJ\u0117zau, pilnas meil\u0117s\u201d – i\u0161spausdintos 1732 m. Giesmyne, pakartotos A. Schimmelpfennigio rinkiny ir ligi \u0161i\u0173 dien\u0173 dedamos \u012f visas lietuvi\u0161kas Giesmi\u0173 knygas.
\nPo A. L\u00fcneburgo lietuvinink\u0173 parapijos pirmuoju kunigu (klebonu) tapo Johannas Richteris, turtingo vietos pirklio s\u016bnus. \u0160ias pareigas jis \u0117jo iki 1754 m. Jo garbei pasakysime, kad lietuvi\u0173 kalb\u0105 mok\u0117jo puikiai. Dar studijuodamas teologij\u0105 Hal\u0117s universitete, vadovavo \u010dia veikusiam lietuvi\u0173 kalbos seminarui, nor\u0117damas j\u0173 studijas palengvinti, para\u0161\u0117 didok\u0105, apie 30 000 \u017eod\u017ei\u0173, vokie\u010di\u0173 – lietuvi\u0173 kalb\u0173 \u017eodyn\u0105. Po to iki pat XVIII a. vidurio \u010dia kunigavo ne tokios ry\u0161kios asmenyb\u0117s: Samuelis Hassensteinas, Martinas Veithoferis, Aemilis Hold schue, Fran zas Leopoldas Rau\u0117, Gustavas Albertas Sylla. I\u0161skirti i\u0161 j\u0173 gal\u0117tume ne bent F. Rau\u0119. Kil\u0119s i\u0161 \u012esruties, jis aistringai m\u0117go klasikin\u0119 muzik\u0105. Ne tik parapijos, bet ir viso miesto gyventoj\u0173 atminty liko jo 1818 m. gegu\u017e\u0117s 17 d. ba\u017eny\u010dioje organizuotas Liudviko van Bethoveno Heroin\u0117s simfonijos ir ma\u017eiau \u017einomos Neukomm\u2019o oratorijos \u201cChristi Grablegung\u201d (\u201cKristaus d\u0117jimas \u012f karst\u0105\u201d) atlikimas. Sunku \u012fsivaizduoti dviej\u0173 stambi\u0173 muzikos veikal\u0173 atlikim\u0105 per vienerias pamaldas, juolab kad atlik\u0117jai – Muzikos ir choro draugij\u0173 kolektyvai (Musikverein; Ge sangverein) – buvo tik m\u0117g\u0117jai. Grei\u010diausiai pasitenkinta j\u0173 i\u0161traukomis. Ta\u010diau ir tokiu atveju dalyvavusieji parapijie\u010diai buvo \u0161okiruoti: \u201csvieti\u0161ka\u201d muzika, \u201csvieti\u0161ki\u201d instrumentai – smuikai, trompet\u0117s, b\u016bgnai – ba\u017eny\u010dioje! Kilo did\u017eiausias alasas, koncert\u0105 m\u0117ginta nutraukti. Konfliktas po to ilgai buvo klaip\u0117die\u010di\u0173 komentuotas, spaudoje min\u0117tas. Ateity pana\u0161i\u0173 dalyk\u0173 ba\u017eny\u010dioje jau niekas neorganizavo.
\nDar gal\u0117tume pamin\u0117ti nuo 1846 (ar 1845) iki 1849 met\u0173 dirbus\u012f antr\u0105j\u012f lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dios kunig\u0105 Andreas Rudolf\u0105 Zippel\u012f. B\u016bdamas nerimastingo b\u016bdo, nestokodamas \u012fvairialypi\u0173 geb\u0117jim\u0173, su galvojo jis Klaip\u0117doje leisti savaitra\u0161t\u012f \u201cLietuvinink\u0173 prietelis\u201d. Ir i\u0161leido. Ta\u010diau, jo nelaimei, tuo metu daug \u017einomesnis Ma\u017eosios Lietuvos visuomen\u0117s veik\u0117jas Frydrichas Kur\u0161aitis Karaliau\u010diuje spausdino analogi\u0161k\u0105 laikra\u0161t\u012f ma\u017elietuviams – \u201cKeleiv\u012f\u201d. Konkurencijos niekas nem\u0117gsta, nem\u0117go jos ir prof. F. Kur\u0161aitis. Auk\u0161toji ba\u017enytin\u0117 vald\u017eia R. Zippel\u012f dar tais pa\u010diais 1849 m. i\u0161k\u0117l\u0117 \u012f tolim\u0105 Darkiemio parapij\u0105.
\nDidel\u0117 nelaim\u0117 lietuvinink\u0173 parapij\u0105 i\u0161tiko 1854 m. – didysis Klaip\u0117dos gaisras sunaikino jos ba\u017eny\u010di\u0105. Ir ne tik j\u0105. Ir mokyklas, ir teatr\u0105, uosto sankrovas, aib\u0119 miestel\u0117n\u0173 nam\u0173, parduotuvi\u0173. \u0160tai kaip pragai\u0161 tingo gaisro padarinius min\u0117tame \u201cKeleivyje\u201d apra\u0161\u0117 tuo metu Kretingal\u0117je gyven\u0119s lietuvi\u0173 ra\u0161tijos darbuotojas, \u017einomas sakytojas F. Kelkis.<\/p>\n
\nArchitektas i\u0161saugojo senosios ba\u017eny\u010dios lang\u0173 angas su pusapskritimin\u0117mis arkomis, prie j\u0173 priderino galinio fasado, nukreipto \u012f Tilt\u0173 gatv\u0119, ni\u0161as. \u010cia suprojektuotas frontonas tapo labiausiai \u012fsimenanti maldos nam\u0173 eksterjero dalis: jis lizenomis padalintas \u012f tris plok\u0161tumas, kuri\u0173 kiekviena tur\u0117jo dar savo fronton\u0117lius. Centrinio fronton\u0117lio angose kab\u0117jo du varpai. Lizenos baig\u0117si smailiais gotikiniais bok\u0161teliais, tokius tur\u0117jo ir \u0161onini\u0173 sien\u0173 atramos-kontraforsai. Bok\u0161teliai, sien\u0173, o ypa\u010d fasado, atkreipto \u012f centrin\u0119 gatv\u0119, skaldymas vertikaliomis plok\u0161tumomis \u0161i\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 leid\u017eia priskirti neogotikos statini\u0173 grupei.
\nAtkuriant vid\u0173, tiek altorius, tiek sakykla, krik\u0161to patalpa buvo i\u0161tisai atnaujinti. Altori\u0173 puo\u0161\u0117 ne\u017einomo dailininko paveikslas, vaizdav\u0119s Kristaus d\u0117jim\u0105 \u012f karst\u0105. V\u0117liau jis paimtas ir i\u0161ve\u017etas \u012f Berlyno muziej\u0173. Grei\u010diausiai tai padaryta Pirmojo pasaulinio karo metais, siekiant nuo sunaikinimo apsaugoti reik\u0161mingesnius meno k\u016brinius. Jo vietoje pakabintas kitas, vaizdav\u0119s alyv\u0173 sodely besimeld\u017eiant\u012f Krist\u0173 (taigi toks pat, kaip ir \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dioje).
\n1908 m. maldos namai remontuoti. Netrukus lange prie altoriaus \u012fstatytas vitra\u017eas, vaizdav\u0119s Kristaus prisik\u0117limo scen\u0105. Jis tapo organi\u0161ka, kiek \u012f priek\u012f past\u016bm\u0117to altoriaus dalis.
\nPalei sienas A.St\u00fcleris suprojektavo talpias, kolon\u0173 palaikomus k\u016brus. Juos gaub\u0117 \u012fsp\u016bdingos, arkos formos lubos. Galiniuose k\u016bruose buvo sumontuoti dideli – 40-ties registr\u0173, dviej\u0173 manual\u0173 vargonai.
\nVidurin\u0117s navos erdv\u0117 baig\u0117si dviej\u0173 susikertan\u010di\u0173 plok\u0161tum\u0173 lubomis. \u012e\u0117jus\u012fj\u012f stebino ba\u017eny\u010dios impozanti\u0161kumas, platumas, bet jos erdv\u0117 nesl\u0117g\u0117, nemenkino, neatst\u016bm\u0117 \u017emogaus. Ji primin\u0117 pamario lauk\u0173 erdv\u0119. Interjer\u0105 kiek papuo\u0161\u0117 nuo lub\u0173 nuleisti \u0161viestuvai, ornamentuotos sien\u0173 plok\u0161tumos. Ba\u017eny\u010dia tur\u0117jo verting\u0173 vietos auksakali\u0173 darbo sakralini\u0173 ind\u0173. Min\u0117tina auksin\u0117 taur\u0117, papuo\u0161ta Kristaus fig\u016bra ir augaliniu ornamentu. Ir vis d\u0117lto atstatytoji trij\u0173 nav\u0173, erdvi lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dia didesnio \u012fsp\u016bd\u017eio, ypa\u010d i\u0161 i\u0161or\u0117s, nedar\u0117. Ne d\u0117l koki\u0173 nors i\u0161planavimo, architekt\u016bros tr\u016bkum\u0173, bet d\u0117l prastos, itin buiti\u0161kos aplinkos, supusios \u0161\u012f statin\u012f. Tr\u016bko jai ir vertikalaus akcento – bok\u0161to. Ypa\u010d kai t\u0105j\u012f tur\u0117jo prie\u0161ais, kitoje gatv\u0117s pus\u0117je i\u0161m\u016bryti evangelik\u0173 reformat\u0173 maldos namai. Smailiabriaunis, auk\u0161tai i\u0161kil\u0119s, jis tiesiog pabr\u0117\u017e\u0117 lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dios \u201ckaimi\u0161kum\u0105\u201d.
\nKlaip\u0117dos lietuvinink\u0173 parapija buvo negird\u0117tai plati: 1848 m. jai priklaus\u0117 15 600, 1878 – 16 000 \u017emoni\u0173. Netgi XIX a. pabai\u00adgoje, atskyrus Pliki\u0173, Kairi\u0173 bendruomenes, ji ne k\u0105 tesuma\u017e\u0117jo – 1921 ir 1936 m. vis dar u\u017eregistruota apie 15 000 \u201csiel\u0173\u201d. Priklaus\u0117 jai Bar\u0161ki\u0173, Budelkiemio, Dauper\u0173, Ginduli\u0173, Klemi\u0161k\u0117s, Melnrag\u0117s, Rumpi\u0161k\u0117s, Tauralaukio, Vit\u0117s bei dar daugelio kit\u0173 kaim\u0173 ir dvar\u0173 laukininkai ir \u017evejai. Vienas dvasininkas, suprantama, nepaj\u0117g\u0117 tenkinti tokios bendruomen\u0117s religini\u0173 poreiki\u0173, nuo 1709 m. \u010dia dirbo du, o nuo 1860 trys kunigai. Keleriais metais anks\u010diau, nuo 1852, lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dioje \u012fsakyta laikyti ir voki\u0161kas pamaldas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties senasis pavadinimas \u201clietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dia\u201d nebetiko, tad, kaip jau esame nurod\u0119, nuo 1858 m. ji imta vadinti \u201cLaukinink\u0173 ba\u017eny\u010dia\u201d (Landkirche). Keliais de\u0161imtme\u010diais v\u0117liau dar \u201c\u017deminink\u0173 ba\u017eny\u010dia\u201d, galiausiai Jok\u016bbo (ar \u0160v. Jok\u016bbo) ba\u017eny\u010dia. Pastaruosius du pavadinimus nelengva paai\u0161kinti. \u017deminink\u0173 ba\u017eny\u010dia grei\u010diausiai imta vadinti d\u0117l to, kad \u0161iame kra\u0161te \u017emon\u0117s, besiver\u010di\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkiu, vadinti skirtingais var dais: gyvenusieji itin \u017eemose, pelk\u0117tose vietose – \u201cpelkininkais\u201d, \u012fsik\u016brusieji sm\u0117l\u0117toje Kur\u0161i\u0173 nerijoje – \u201ckopininkais\u201d, o visi likusieji – \u201clau kininkais\u201d. Tokiu atveju bendr\u0105 vis\u0173 j\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 labiausiai tiko vadinti apibendrintu, vienodai visiems tinkan\u010diu pavadinimu \u201c\u017deminink\u0173 ba\u017e ny\u010dia\u201d. Ne k\u0105 lengviau paai\u0161kinti, kod\u0117l \u0161ie maldos namai dar vadinti \u0160v. Jok\u016bbo vardu. \u0160vent\u0173j\u0173 vardais maldos namus \u012fprasta vadinti kataliki\u0161kuose kra\u0161tuose, kaip toks pavadinimas gal\u0117jo atsirasti liuteroni\u0161koje Ma\u017eojoje Lietuvoje? Galimas dalykas, kad \u0160v. Jok\u016bbas \u010dia niekuo d\u0117tas. Kaip \u017einome, nuo 1859 m. (V. Bir\u017ei\u0161kos duomenimis nuo 1860 m.) iki 1881 m. pirmuoju Klaip\u0117dos laukinink\u0173 ba\u017eny\u010dios kunigu buvo Karlas Rudolfas Jacobis, o jo pavard\u0119 paprasti kaimo \u017emon\u0117s i\u0161tar\u0117 \u201cJak\u016bbis\u201d. Kadangi \u0161\u012f dvasinink\u0105 parapijie\u010diai, ypa\u010d surinkimininkai, labai gerb\u0117 ir myl\u0117jo, tad visai \u012fmanomas dalykas, kad ir ba\u017eny\u010di\u0105 ilgainiui jie \u0117m\u0117 vadinti \u201cJak\u016bbio ba\u017eny\u010dia\u201d. Keletas papildom\u0173 sakini\u0173 apie \u0161i\u0105 i\u0161kili\u0105 asmenyb\u0119 .
\n\u0160is kunigas u\u017eima i\u0161skirtin\u0119 viet\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros istorijoje. Gim\u0119s 1817 m. Til\u017e\u0117s teisininko \u0161eimoje, jis mok\u0117si Gumbin\u0117s ir Til\u017e\u0117s gimnazijose, studijavo Karaliau\u010diaus ir Hal\u0117s universitetuose. Kur\u012f laik\u0105 mokytojavo, vert\u0117si prekyba. 1848 m. tampa Gumbin\u0117s para pijos kunigu. Po to dar kunigavo Ber\u017ekalnio ba\u017enytkaimy, netoli \u012esruties, kol buvo atkeltas \u012f Klaip\u0117d\u0105. \u010cia dirbo iki pat mirties, t.y. i\u0161tisus 22 metus.
\n1879 m. R. Jacobis buvo i\u0161rinktas Lietuvi\u0173 literat\u016bros draugijos (Litauische Litterarische Gesellschaft), \u012fsik\u016brusios Til\u017e\u0117je ir veikusios iki pat 1923 m., pirmininku, nuo 1879 iki 1881 m. d\u0117st\u0117 lietuvi\u0173 kalb\u0105 miesto gimnazijoje. 1880 m. Leipcige i\u0161eina jo sudaryta \u201cLitauische Chrestomatie zum Schulgebrauch\u201d (\u201cLietuvi\u0161ka chrestomatija, skirta mokyk lai\u201d). Jos autorius \u012fd\u0117jo ilgok\u0173 K. Donelai\u010dio \u201cMet\u0173\u201di\u0161trauk\u0173, psalmi\u0173 i\u0161 1876 m. Klaip\u0117doje i\u0161\u0117jusios D. Hollazo knygos \u201cEvangeli\u0161kas malon\u0117s davadas\u201d (I\u0161vert\u0117 K. Lovynas), devynias dainas i\u0161 L. R\u0117zos ir G. Nesselmanno leidini\u0173, pluo\u0161t\u0105 lietuvi\u0161k\u0173 patarli\u0173, prie\u017eod\u017ei\u0173 bei kitos vertingos lituanistin\u0117s med\u017eiagos. \u0160tai keletas jo parinkt\u0173 patarli\u0173:<\/p>\n
\nBendras arklys visada liesas.
\n\u0160yk\u0161tusis tur bad\u0117ti, kadangi velnias rakt\u0105 nuo pinig\u0173 skrynios turi.
\nKas jaunyst\u0117j Ponui Dievui \u012f akis spjov\u0117, tas, par\u0117j\u0119s ant sen\u0173 dien\u0173, nor j\u012f gl\u0117byj laikyti.
\nKad \u017emogus pats proto neimas, kits jam ne\u012fduos.
\nO \u010dia kelios m\u012fsl\u0117s. Pam\u0117ginkime \u012fminti:
\nKiek ant dangaus \u017evaig\u017edeli\u0173, tiek ant \u017eem\u0117s skyleli\u0173.
\nKas pirma \u012feit \u012f ba\u017eny\u010di\u0105?
\nJuods gaidys ant tvoros tup, uodega iki \u017eem\u0117s, balsas iki dangaus.<\/p>\n
\nNema\u017e\u0105 ind\u0117l\u012f \u012f ma\u017elietuvi\u0173 dvasin\u0119 kult\u016br\u0105 \u012fne\u0161\u0117 ir kitas lietuvinink\u0173 ba\u017eny\u010dios kunigas Janis Pipiras. \u0160is Kretingal\u0117s parapijos \u016bkinink\u0173 s\u016bnus, Karaliau\u010diaus universiteto ir Vitenbergo kunig\u0173 seminarijos aukl\u0117tinis, pareng\u0117 ir i\u0161leido giesmi\u0173 rinkin\u0117l\u012f, lietuvi\u0173 kalbos vadov\u0117l\u012f, Mi\u0161i\u0173 knygas, redagavo kelis lietuvi\u0161kus laikra\u0161\u010dius, 1897 m. Biblijos leidim\u0105. Nuo daugelio kit\u0173 dvasinink\u0173 skyr\u0117si tuo, jog laik\u0117 save ne \u201cparapijie\u010di\u0173 ponu, o j\u0173 tarnu\u201d. Netgi, kas itin reta, neveng\u0117 a\u0161tresn\u012f \u017eod\u012f tarti ir savo draugbroliams kunigams, kai jie netinkamai gyveno, nederamai elg\u0117si. Viename savo pamoksle yra byloj\u0119s: \u201cMes galim dr\u0105siai sakyti, kad \u017eem\u0117je nemenk savo ur\u0117d\u0105 pilniavojan\u010di\u0173 kunig\u0173, kuri\u0173 J\u0117zus kartunta savo tarnais niekada nepripa\u017eins\u201d.
\nKunigauti Klaip\u0117don jis atvyko 1882 m., kai buvo jau dirb\u0119s \u012es\u0117je, Kraupi\u0161koje (Ragain\u0117s apsk.), Taurag\u0117je. Bet \u010dia atsitiko nelauktas daly-kas – Konsistorija jo kandidat\u016br\u0105 atsisak\u0117 tvirtinti, parapijie\u010di\u0173 pageidavim\u0105 tenkinti. Mat i\u0161vykdamas Taurag\u0117n, Did\u017eiojon Lietuvon, \u012fstatymi\u0161kai jis prarado Vokietijos pilietyb\u0119. Teko kreiptis u\u017etarimo \u012f pat\u012f kaizer\u012f. Tas susimyl\u0117jo, gr\u012f\u017eti leido, bet dabar J. Pipiras tur\u0117jo prisiekti \u201cam\u017ein\u0105 i\u0161tikimyb\u0119\u201d imperijai ir jos vald\u017eiai.
\nKlaip\u0117doje dirb\u0119s lygiai 30 met\u0173, jis mir\u0117 1912 m. Ta\u010diau palaidotas ne \u010dia, o Pakaln\u0117s apskrities Skaisgiri\u0173 parapijos kapinait\u0117se, mat ten gyveno jo dukra, \u017eentas kunigas K. Wessolleckas, o ir jis pats ten praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.
\nV\u0117lesniais metais \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje pirmaisiais kunigais dirbo Emilis B\u0117melaitis (nuo 1912 iki 1927), Ernstas Ribaitis (1927-1935), Martynas Lokys (1935-1939) ir Maxas Bordelius (1940-1945 m.).
\nKlaip\u0117dos lietuvinink\u0173 parapin\u0117s mokyklos precentori\u0173 pavard\u0117s \u017einomos tik i\u0161 XVII a. vidurio. Antai Ansas Tamolis \u010dia vaikus mok\u0117 apie 1640 m., Erdmannas K\u00f6nigas, Michaelis Olderrog\u0117 ir Bernhardas Grunau – laikotarpiu iki 1670 m. Po to, 1671-1680 m., precentoriavo Valentinas Dachas, Klaip\u0117dos poeto Simono Dacho gimi naitis (s\u016bn\u0117nas). V\u0117liau jis kunigavo kaimynin\u0117je Kretingal\u0117s parapijoje. Min\u0117tinas dar Kristijonas Lovynas. Tai buvo odiozin\u0117 asmenyb\u0117. D\u0117l savo sunkaus, gal net nesugyvenamo charakterio ilgai negavo parapijos, nors buvo baig\u0119s Karaliau\u010diaus universiteto Teologijos fakultet\u0105. Pri verstas mokytojauti, perkeliavo Katy\u010di\u0173, Pla\u0161ki\u0173, Kretingal\u0117s, Plyvi\u0161k\u0117s (V\u0117luvos apsk.), \u012esruties, Klaip\u0117dos (\u010dia dirbo 1745 m.), Potsdamo parapines mokyklas. O \u0161iaip buvo gabus, darb\u0161tus vyras: eiliavo giesmes (de\u0161imt j\u0173 \u012fd\u0117ta \u012f 1781 m. G. Ostermeyerio ir septynios \u012f 1806 m. Ch. G. Mielck\u0117s rinkinius), i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos i\u0161vert\u0117 D. Hollazo \u201cEvangeli\u0161k\u0105 malon\u0117s davad\u0105\u201d, i\u0161leist\u0105 net keturis kartus – 1768, 1801, 1840 ir 1876 m., Hasselbergo \u201cPamokinim\u0105 apie u\u017eauginim\u0105 vaik\u0173\u201d 1782 m.
\n1923 m. Klaip\u0117dos kra\u0161tui tapus Lietuvos Respublikos dalimi, Lauki nink\u0173 parapijos kunigai liko lojal\u016bs Lietuvai, nesiki\u0161o \u012f politik\u0105. Atrodo, jie nekryk\u0161t\u0117 i\u0161 d\u017eiaugsmo ir Hitleriui \u0161\u012f kra\u0161t\u0105 1939 m. atpl\u0117\u0161us nuo Lietuvos.
\nNetruko ateiti 1944 m. Frontui prie Klaip\u0117dos priart\u0117jus, beveik visa parapija kartu su savo dvasininkais pasitrauk\u0117 \u012f vakarus. Pasitrauk\u0117, pa klus\u0119 kategori\u0161kam karin\u0117s vald\u017eios \u012fsakymui, pasitrauk\u0117, bijodami pa kli\u016bti \u012f Raudonosios Armijos rankas. Vieni j\u0173 atsid\u016br\u0117 pietin\u0117se Vokie tijos \u017eem\u0117se, kur sulauk\u0117 amerikie\u010di\u0173 ar angl\u0173 karini\u0173 dalini\u0173, kiti karo sumai\u0161ty liko Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje. Tie, per\u0117j\u0119 \u012fvairi\u0173 patikrinim\u0173 r\u0117t\u012f, pama\u017e\u0117l gr\u012f\u017eo \u012f gimt\u0105sias vietas. Savo ba\u017eny\u010di\u0105 rado gerokai apgriaut\u0105: stog\u0105 bu vo pramu\u0161usi aviacin\u0117 bomba, sienos apardytos toli\u0161aud\u0117s artilerijos svie dini\u0173. Ta\u010diau pastatas stov\u0117jo, j\u012f galima buvo nesunkiai sutvarkyti. Tad sugr\u012f\u017eusieji, kiek pa\u0161lavin\u0117j\u0119 grindis, pastumd\u0119 suolus, sekmadieniais jau rinkosi \u012f pamaldas. \u0160\u012f fakt\u0105 patvirtino keli uostamiesty tuo laiku gyven\u0119 asmenys. Pateikiame autenti\u0161kus Valdemaro Pjauloko prisiminimus.<\/p>\n
\nPo karo \u012f Klaip\u0117d\u0105 sugr\u012f\u017eome 1946 m. vasaros pabaigoje, o gal jau buvo ir rugs\u0117jo m\u0117nuo. M\u016bs\u0173 namo nebebuvo, aplinkui plyt\u0117jo vieni griuv\u0117siai. Apsigyvenome buvusiame sakytojo Idzelio name Laukinink\u0173 gatv\u0117je (dabar Tilt\u0173 29), jo antrame auk\u0161te. Sal\u0117j, kur iki karo vyko surinkimai, jau buvo \u012fsik\u016br\u0119s Liaudies teismas. Jisai, tas \u201cliaudies teismas\u201d, vis teis\u0117 ir teis\u0117 liaudies prie\u0161us…
\nPo sugr\u012f\u017eimo Klaip\u0117don vien\u0105 sekmadien\u012f abu su mama nu\u0117jome \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. Atminty i\u0161liko toks vaizdas. Suolai, kuriuose buvo galima s\u0117d\u0117ti, buvo sustumdyti \u012f vien\u0105 eil\u0119, asla pa\u0161luota. Stogas pramu\u0161tas, mat\u0117si per j\u012f geras gabalas m\u0117lyno dangaus. Ta\u010diau sukrit\u0119s vidun jis nebuvo. Aplinkui m\u0117t\u0117si visokios nuolau\u017eos, m\u016bro gabalai, bet pakako vietos ir susirinkusiems \u017emon\u0117ms. Pamaldas lietuvi\u0173 kalba laik\u0117 ikikarin\u0117s Klaip\u0117dos sakytojas, surinkim\u0173 sal\u0117s prie Klaip\u0117dos muzikos mokyklos savininkas Ansas Baltris. Tuo laiku jis buvo jau kunigas, dirbo Kretingos parapijoje. \u017dmoni\u0173 t\u0105 sekmadien\u012f nedaug tebuvo, gal 20 ar 30. Ar kalb\u0117jo k\u0105 nors kunigas apie ba\u017eny\u010dios atstatym\u0105, parapijos atk\u016brim\u0105, neatsimenu. Manau, kad pamaldos tuokart laikytos be jokio vald\u017eios leidimo. Seniesiems Klaip\u0117dos apylinki\u0173 gyventojams, ko gero, n\u0117 \u012f galv\u0105 neat\u0117jo mintis, kad norint susirinkti pasimelsti dar reik\u0117t\u0173 kokio nors atsiklausimo.
\nKiek kart\u0173 po to Laukinink\u0173 ba\u017eny\u010dioje laikytos pamaldos, pasakyti negaliu, nes po poros m\u0117nesi\u0173 mane su\u0117m\u0117 NKVD. Net be Liaudies teismo Idzelio name sprendimo atsid\u016briau Sibire, netoli Onegos e\u017eero\u201d (464).<\/p>\n
\n1945-1946 m. pavasar\u012f \u012f gimt\u0105sias sodybas parkeliavusi\u0173 parapijie\u010di\u0173 jau buvo nema\u017ea – apie 3 000. Toks skai\u010dius nurodytas slaptoje 1946 m. liepos m\u0117nes\u012f Kulto reikal\u0173 \u012fgaliotinio A. Gailevi\u010diaus ra\u0161ytoje atas kaitoje (72). Vis d\u0117lto jis laikytinas labai apytikriu, nors ataskaitos patei k\u0117jas ir tvirtina, kad t\u0105j\u012f jam pateik\u0117 Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 Konsistorijos Prezidentas E. Lejeris.
\n1947 m. pamaldos atnaujintos priva\u010diame Klaip\u0117dos \u017evejo Jono Kai tinio name, \u0160e\u0161up\u0117s g. 2. Pirmasis surinkimas \u012fvyko kovo m\u0117nesio sekma dien\u012f, nam\u0173 pamaldas laik\u0117 sakytojas Adomas Kybelka. Dalyvavo nedi delis b\u016brelis \u017emoni\u0173, nes ir patalpa buvo ma\u017eyt\u0117, gal 25 m\u0406 kambarys. Ma\u017edaug tuo laiku susir\u016bpinta \u012fkurti ir oficialiai u\u017eregistruoti Klaip\u0117dos evangelik\u0173 liuteron\u0173 bendruomen\u0119. Kreiptasi \u012f Vykdom\u0105j\u012f komitet\u0105, Lie tuvos SSR vyriausyb\u0119. Atsako nesulaukta, ta\u010diau surinkimai ir toliau laikyti. Atrodo, kad sovietin\u0117 Klaip\u0117dos vald\u017eia, ai\u0161kesni\u0173 instrukcij\u0173 i\u0161 Vilniaus negavusi, juos toleravo. Bent jau \u012f kal\u0117jim\u0105 surinkiminink\u0173 nesodino, pasitenkino g\u0105sdinimais, \u201cpokalbiais\u201d su sakytojais, namo savi ninku J. Kaitiniu. Tad palaipsniui gan nuo\u0161ali, pa\u010dioje pietin\u0117je miesto daly esanti sodyba tapo pripa\u017eintu bendruomen\u0117s dvasinio gyvenimo centru. Pamaldas laikyti atvykdavo kunigai M. Preik\u0161aitis, J. Kalvanas, J. Ga v\u0117 nis. Pirmasis j\u0173 paskiau tapo nuolatiniu, oficialiu Klaip\u0117dos liuteron\u0173 parapijos dvasiniu vadovu. J. Kaitinio name ne tik melstasi, bet ir vaikai krik\u0161tyti, jaunuoliai konfirmuoti, tuoktos jaunaved\u017ei\u0173 poros, teik tas \u0160ventos Vakarien\u0117s sakramentas. Kli\u016b\u010di\u0173 nebedar\u0117 ir vietos vald\u017eia, mat kunigas A.Baltris rado ger\u0105 i\u0161eit\u012f – paskelb\u0117, kad klaip\u0117di\u0161k\u0117 bend ruo men\u0117 esanti Kretingos liuteron\u0173 parapijos (toji buvo oficialiai u\u017eregis truota) filija. Ne itin uolius valdininkus tai patenkino, ir jie nusiramino.
\nO laikas buvo gr\u0117smingas. Prasid\u0117jo masiniai tr\u0117mimai \u012f Sibir\u0105. Kiek atsigavusi bendruomen\u0117 neteko daugelio savo nari\u0173. Nuo\u017emus teroras liov\u0117si tik po Stalino mirties, bet tik fizinis – dvasin\u0117 priespauda, suvar \u017eymai liko.
\n1955 m. pavasar\u012f kilo mintis patiems va\u017eiuoti \u012f Maskv\u0105 ir pra\u0161yti u\u017ere gistruoti parapij\u0105. Sutvarkius visus dokumentus, i\u0161rinkus bendruomen\u0117s Tarybos pirminink\u0105 (juo tapo Martynas Lip\u010dius), taip ir padaryta. Mask vos rusai pasirod\u0117 sukalbamesni – \u012fgaliotinis B. Pu\u0161inis gavo 1955 m. lapkri\u010dio 29 d. pasira\u0161yt\u0105 nurodym\u0105 \u201cZaregistrirovatj Klaipedskoje fakti \u010deski deistvuju\u0161\u010deje religioznoje ob\u0161\u010destvo\u201d (\u201cU\u017eregistruoti fakti\u0161kai vei kian\u010di\u0105 Klaip\u0117dos bendruomen\u0119\u201d). Dabar prie\u0161tarauti nebuvo galima, ir Klaip\u0117dos liuteron\u0173 parapija, kaip sakoma, buvo pripa\u017einta de jure.
\nVeikti, \u017einoma, pasidar\u0117 lengviau ir saugiau. Pirmas \u012fteisintos para pijos pamaldas laik\u0117 Vanag\u0173 bendruomen\u0117s kunigas diakonas Jurgis Sprogys. Po met\u0173, 1956 vasar\u0105, surengta gra\u017ei Pasiuntinyb\u0117s \u0161vent\u0117. Pra dr\u0105s\u0117jusi parapija 1957 m. i\u0161kilmingai pamin\u0117jo savo kuklios veiklos de \u0161imtmet\u012f. Pamaldas laik\u0117 kunigai Mikas Preik\u0161aitis, Jurgis Gav\u0117nis, Mar tynas Klumbys, kalb\u0117jo dar teisininkas Jonas Gocentas. O kalb\u0173 leit motyvas buvo vienas: prie\u0161 de\u0161imt\u012f met\u0173 pasodintas gle\u017enas daigelis ne nu vyto, ne\u017euvo. Saugokime j\u012f.
\nDeja, saugoti dar\u0117si vis sunkiau. Prasid\u0117jo vos ne masin\u0117 sen\u0173j\u0173 Klaip\u0117dos kra\u0161to gyventoj\u0173 emigracija \u012f Vokietij\u0105. Kaip sausros nualinta, lietaus bei intak\u0173 nepapildoma up\u0117 menk\u0117jo ir seko parapija. 1959 m. pabaigoje i\u0161vyko ir bendruomen\u0117s pam\u0117gtas, da\u017enai \u010dia pamaldas laik\u0119s kunigas M. Klumbys. Ta\u010diau klaip\u0117die\u010di\u0173 lietuvinink\u0173 parapija i\u0161liko. I\u0161liko, nes dalis jos nari\u0173 ry\u017eosi T\u0117vi\u0161k\u0117s neapleisti. G\u0117l\u0105, pa\u017eeminim\u0105, skriaudas u\u017egniau\u017e\u0119, liko saugoti savo t\u0117v\u0173, seneli\u0173, prot\u0117vi\u0173 atminim\u0105.
\nBendruomen\u0117s Taryba, vadovaujama J. Liepio, suskato ie\u0161koti erd vesni\u0173 patalp\u0173 pamaldoms laikyti. Senosios Laukinink\u0173 ba\u017eny\u010dios pasta tas tuo laiku jau buvo sunaikintas, tuo pasir\u016bpino sovietin\u0117s armijos pionieriai – sprogdintojai. I\u0161likusi Apa\u0161tali\u0161koji irvingeri\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo atiduota katalikams, atgauti j\u0105 vil\u010di\u0173 nebuvo. Tada \u017evilgsnis nukrypo \u012f 1938 m. miesto kapini\u0173 pakra\u0161ty pastatyt\u0105 koply\u010di\u0105. Ta\u010diau toji dar 1947 m. bir\u017eelio 3 d. Klaip\u0117dos vykdomojo komiteto sprendimu buvo de\u0161im\u010diai met\u0173 i\u0161nuomota sta\u010diatiki\u0173 bendruomenei. Sprendimo protokole \u0161is statinys ka\u017ekod\u0117l pavadintas \u201cinternacionaljnoj usypaljnicej\u201d, matyt, gal vota, jeigu jis \u201cinternacionaljnyj\u201d, tai sovietin\u0117 vald\u017eia \u012fgyja teis\u0119 perduoti j\u012f kam tik nori…(17).
\nAr sta\u010diatiki\u0173 pamaldos laikyti \u010dia prad\u0117tos 1947 m., tvirtinti nesi ry\u017etame, nes iki tol koply\u010dia jau buvo paversta gr\u016bd\u0173 sand\u0117liu. Reik\u0117jo j\u012f i\u0161keldinti, patalpas suremontuoti, \u201cprilipdyti\u201d dar svetimk\u016bn\u012f – pravos lavi\u0161k\u0105 kupol\u0105 vir\u0161 stogo.
\nSta\u010diatiki\u0173 \u0161ventikas, \u0161ios bendruomen\u0117s Taryba buvo geranori\u0161ki, patalpomis dalintis sutiko. Paskutin\u0117s pamaldos svetingame J. Kaitinio name \u012fvyko 1959 m. kovo 8 d., ir nuo tol jos laikytos jau kapini\u0173 koply\u010dioje antroje dienos pus\u0117je, po pravoslav\u0173 apeig\u0173.
\n1960 m. \u010dia jau konfirmuoti jauni klaip\u0117die\u010diai. \u012e \u0161iuos maldos namus rinktasi i\u0161tisus trisde\u0161imt met\u0173. Per t\u0105 laikotarp\u012f daug kas pasikeit\u0117: 1972 m. spalio 27 d. mir\u0117 kunigas M. Preik\u0161aitis, pamaldas bent dvejus metus laik\u0117 sakytojas J. Liepis. 1976 m. j\u012f pakeit\u0117 Kretingal\u0117s parapijos Lauk\u017eem\u0117s kaimo \u016bkinink\u0173 s\u016bnus Kurtas Moras. At\u0117jo ir Atgimimas, Lietuva susigr\u0105\u017eino laisv\u0119. 1990 m. atsisveikintina su kapini\u0173 koply\u010dia. Pamaldos dabar imtos laikyti atgautame, iki Antrojo pasaulinio karo miestie\u010di\u0173 parapijai priklausiusiame name (Pakaln\u0117s g. 2). Deja, nei\u0161 vengta netek\u010di\u0173 – 1993 m. baland\u017eio 18 d. mir\u0117 kunigas K. Moras. \u0160im tai \u017emoni\u0173 palyd\u0117jo j\u012f \u012f Anai\u010di\u0173 kapines.
\nDabar Klaip\u0117dos liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioje kunigauja Reinholdas Moras (s\u016bnus). Bendruomen\u0117je apie t\u016bkstantis \u017emoni\u0173. Did\u017eiausia vis\u0173 svajon\u0117 – atstatyti sen\u0105j\u0105 Klaip\u0117dos laukinink\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, kelis \u0161imt me\u010dius saugojusi\u0105 lietuvinink\u0173 nacionalin\u0119 savast\u012f, dvasin\u0117s kult\u016bros tradicijas. Ma\u017eosios Lietuvos \u0161ventov\u0117, M. Blothno, L. Sengstocko, A. L\u00fcne burgo, R. Jacobio, J. Pipiro veiklos paminklas privalo b\u016bti i\u0161saugotas ateinan\u010dioms kartoms!
\nXIX a. vidury Karaliau\u010diaus konsistorija tur\u0117jo ketinim\u0173 Klaip\u0117doje \u012fsteigti atskir\u0105 Vit\u0117s-Smiltyn\u0117s parapij\u0105. Jai organizuoti buvo skirta pinigin\u0117 dotacija, o 1846 m. atsi\u0173stas ir kunigas Julius Malkwitzas. Ta\u010diau tasai ne\u017einia d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 numatyt\u0173j\u0173 darb\u0173 neatliko, tad 1852 m. buvo i\u0161keltas, jo viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 kitas dvasininkas – Karlas Reinertas.
\nPamaldos prad\u0117tos laikyti Balasto aik\u0161t\u0117s (Prekybos uosto teritorijos dalis) mokykloje. 1853 m. bendruomen\u0117 jau tur\u0117jo savo anspaud\u0105, kunigas ved\u0117 krik\u0161to, konfirmacijos, santuokos ir mirties akt\u0173 registracijos knygas, ta\u010diau parapijos statusas jai vis d\u0117lto nebuvo suteiktas. 1859 m. minties \u012fteisinti Vit\u0117s-Smiltyn\u0117s parapij\u0105 galutinai atsisakyta, \u0161ie miesto ir, matyt, aplinkini\u0173 kaim\u0173 gyventojai v\u0117l priskirti \u0160v. Jono ir Laukinink\u0173 ba\u017eny\u010dioms.<\/p>\n